13.3 C
Kėdainiai
2024 / 06 / 14

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Ar jau skaitėte?

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2 tūkst. vnt. vėžiukų, o šiais metais, sėkmingai paauginus plačiažnyplių vėžių jauniklius, ežerai praturtinti dvigubai didesniu kiekiu – 3,9 tūkst. vnt. vėžių šiųmetukų.

- Reklama -

Plačiažnyplių vėžių aptinkama beveik visoje Europoje, tačiau jų populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Lietuvoje daugiausia jų žinomų populiacijų yra Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje. Atskirų populiacijų pasitaiko beveik visoje šalyje. Siekiant apsaugoti plačiažnyplių vėžių išteklius, ši rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus L).

2019 m. lapkričio 10 d. Lietuvos hidrobiologų draugija parengė rekomendacijas „Dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metais“. Mokslininkų manymu, tikslingiausia būtų įvėžinimui naudoti ne iš gamtos paimtus vėžius, o išaugintus dirbtinai. Atliekant įvėžinimo darbus, rekomenduojama lygiagrečiai atlikti ir stebėseną dėl sparčiai plintančių invazinių vėžių.

Vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, 2021 m. sugauti ir į Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyrių pristatyti 257 plažiažnyplių vėžių reproduktoriai. Gana greitai dirbtinėje aplinkoje adaptavęsi vėžiai pradėjo veistis. 2022 m. pirmieji vidutiniškai iki 0,12 g paauginti vėžių mažyliai išleisti į natūralius vandenis.

2010–2022 m. Žuvininkystės tarnyba į šalies ežerus įvėžino beveik 66 tūkst. vnt. plačiažnyplių vėžių. Tikimasi, kad tai paspartins vienų vertingiausių gėlųjų vandenų bestuburių gyvūnų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvoje procesus.

Apie plačiažnyplį vėžį

Plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus L).

Plačiažnyplis vėžys gali užaugti iki 20 cm ilgio ir sverti iki 300–350 g. Plačiažnyplių vėžių kūno spalva net ir tame pačiame vandens telkinyje gali būti įvairi – tamsiai ruda, pilka, rausva, tamsiai raudona, pilkai žalsva ar mėlyna, apatinė žnyplių pusė dažniausiai būna ryškiai raudona. Dažniausiai gyvena įvairaus tipo skaidriuose ežeruose, tačiau jų aptinkama ir upėse bei tvenkiniuose.

- Reklama -

Įprastai plačiažnypliai vėžiai aktyvūs naktį. Slepiasi natūraliose slėptuvėse (po akmenimis, nuvirtusiais medžiais, augalų šaknimis) ar savo išraustuose urvuose. Poruojasi rudenį, kai vandens temperatūra nukrinta iki 5–6 °C, po septynių–keturiolikos dienų patelės išleidžia ikrus, kuriuos priklijuoja prie pleopodų ir nešioja juos iki birželio mėn.

Pirmaisiais gyvenimo metais plačiažnypliai vėžiai neriasi iki šešių kartų, vėliau vieną arba du kartus per metus. Po išsinėrimo vėžių kiautas būna minkštas ir tuo metu jie yra pažeidžiamiausi. Tokie vėžiai tampa ypač lengvu grobiu unguriams, kurie sugeba juos sumedžioti ir slėptuvėse.

Rita Šakinytė
Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė
Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

TOP naujienos

Grožio dieną skirkite laiko sau: 5 patarimai, kaip atgaivinti pėdų odą

Rugsėjo 9-ąją švenčiama Tarptautinė grožio diena, todėl tai dar viena puiki proga skirti dėmesio sau ir pasilepinti grožio procedūromis. Odos ir kūno priežiūra yra...

Horoskopai spalio 22 dienai

AVINASToliau dirbsite anksčiau pradėtą darbą. Bendra situacija dar nėra visiškai aiški, bet jaučiate, kad netrukus padėtis turėtų pasikeisti. Jums tereikia suformuluoti esminius klausimus ir...

Nemiga – vis sparčiau dažnėjantis sutrikimas: gydytoja atsako, kas lemia ir kaip kovoti?

Nemigos simptomai vargina beveik 30 proc. vakarų visuomenės gyventojų, kai kur dažnis siekia ir 50-60 proc. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė...

Nustoja galioti PVM lengvata maitinimo sektoriui: biudžetui tai atneš papildomus 140 mln. eurų

Nuo naujųjų metų nustoja galioti lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti...

Keliams naudojama druska: kam kenkia labiausiai ir kaip apsisaugoti nuo korozijos

Snygis į Lietuvą atklydo gerokai anksčiau nei kalendorinė žiema. Ir nors kelininkai gatves prevenciškai pradėjo barstyti dar iki pradedant snigti, žiema užsimojo iš peties. Jau ne vienerius metus kovai su sniegu kelininkai pasitelkia kelių...

Nuo mėsainių iki bananų: ką pernai lietuviai dažniausiai užsisakinėjo į namus?

Lietuviai jau priprato maistą bei kitus reikiamus produktus užsisakyti į namus ir vis dažniau mėgaujasi greito pristatymo suteikiamais patogumais. Kaip rodo maisto ir pirkinių pristatymo platformos „Wolt“ duomenys, praėjusiais metais šalies gyventojai dažniausiai užsisakinėjo...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS