Prasidedančios vasaros atostogos dovanoja vaikams ne tik daugiau laisvo laiko, pramogų ir malonumų. Neretam jos prasideda gydymo įstaigoje, o pasveikti prireikia beveik visos vasaros. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad, vos prasidėjus vasarai, vaikų traumų daugėja du-tris kartus, nes traukiami iš sandėliukų ir perkami nauji paspirtukai, dviračiai, riedlentės, kiemuose statomi batutai. Deja, neretai pamirštant, kad šioms pramogoms reikalingi ir šalmai, ir apsaugos, ir naudojimosi instrukcijos, o tėvų įsitikinimas, kad jų vaikui nieko blogo nenutiks, gali ir nepasitvirtinti.
Palatose daugėja traumuotų vaikų
Moters ir vaiko klinikoje Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro palatose – ne vienas moksleivis, nors atostogos tik prasidėjo. Vienam lūžusi ranka, kitam – kojos kaulo lūžis. Aštuonmetį slauganti besilaukianti mama neslepia apmaudo, kad laukia sunki vasara, nes priežiūros reikės ne tik naujagimiui, bet jau paaugusiam sūnui.
Berniukas pats papasakoja paprastą savo istoriją – važiavo elektriniu paspirtuku, nesuvaldė ir griuvo. Jam lūžo koja ir dabar tenka gulėti ligoninėje.
Vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad pastarosiomis vasaromis pagrindinės traumos įvyksta važiuojant paspirtukais, dviračiais bei šokinėjant ant batuto. Patyrę traumas vaikai dažniausiai kreipiasi į Vaikų skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Nors dauguma šių traumų baigiasi gerai, neprireikia papildomo gydymo, bet būna ir labai skaudžių atvejų. Ypač, kai vaikai susižaloja, važinėdami elektriniais paspirtukais, kurie labai išpopuliarėjo paskutiniu metu.
Paklaustas, kada reikia kreiptis į gydytojus, nes būna, kad ir dėl sumušimų žmonės skuba į ligoninės priimamąjį, gydytojas patvirtino, kad dauguma pacientų atvyksta dėl sumušimų. Todėl labai svarbu žmonėms žinoti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Gydytojas pataria šaldyti sutrenktą vietą, laikyti pakeltą galūnę, nesvarbu ar tai būtų koja ar ranka, duoti vaistų nuo skausmo ir stebėti, kaip būklė kinta. Jei būklė blogėja, signalas, kad reikia keliauti pas gydytoją. „Vaikai yra tokie unikalūs, kad gali atrodyti mažytė trauma, bet paaiškėja, kad yra lūžis. Todėl jeigu būklė negerėja ar blogėja geriau atvykti į gydymo įstaigą, nei uždelsti“, – pataria gydytojas.
Nudegimai – didesnė trauma
Nereta vaikų vasaros trauma – nudegimai prie šašlykinių ar laužų. Pasak gydytojo B. Jonuškos, šios traumos didesnės ir ypač skausmingos mažiems vaikams, nes, lyginant su suaugusiųjų oda, vaikų oda yra penkis kartus plonesnė, todėl nudegimas yra daug skausmingesnis ir daug gilesnis.
Pasak gydytojo, labai svarbios yra pirmosios minutės po nudegimo, kai tinkama pirmoji pagalba yra labai veiksminga. Gydytojas pataria nudegusią vietą atvėsinti, geriausia – tekančiu kambario temperatūros vandeniu. „Šiukštu nenaudoti ledo ar labai šalto vandens, nes tuomet odos audiniai gali atsisluoksniuoti ir būti dar skausmingiau“, – įspėja medikas ir pataria tekančiu vandeniu vėsinti nudegusią vietą 10-15 minučių. Jei tekančio vandens nėra, tinka ir ežero ar kito vandens telkinio vanduo. Tik tuomet nuimti drabužėlius, papuošalus, aptvarstyti žaizdą ir keliauti į ligoninę. Labai svarbu duoti nuskausminamųjų. Ypač svarbu skubėti į gydymo įstaigą, jei nudegimo vietose yra pūslės, arba jei nukentėjo kritinės zonos: delnai, padai, tarpvietė, galva, veido sritis, kaklas. Tuomet dažniausiai reikia specifinio gydymo ir gydytojo priežiūros.
Kartais tėvai suskumba nudegusią vietą tepti aliejais. „Aliejaus nudegimo gydymui tikrai nereikia naudoti, tai yra mitas. Galbūt aliejus tinka trečią-penktą parą po traumos, bet tik ne skubiai pagalbai“, – pataria gydytojas ir paaiškina nudegimo principą, kuris yra labai paprastas: su nudegimu į kūną patenka šiluma, kuri turi kuo greičiau pasišalinti. Tekantis kambario temperatūros vanduo padeda tai padaryti greičiausiai. O jeigu ant žaizdos užtepama aliejaus, rūgpienio ar net medaus, ant nudegusios vietos užsideda plėvelė ir tada šiluma negali išeiti į išorę, bet skverbiasi giliau. „Jei ši klaida padaroma, turime vienu laipsniu sunkesnį nudegimą ir ilgesnį gydymą, skausmingesnį viso proceso laiką ir aišku didesnę traumą, nei būtų pirmajai pagalbai panaudojus tik vandenį ir suteikus pirmąją pagalbą tinkamai“, – sako vaikų chirurgas B. Jonuška ir patikina, kad labai svarbios yra pirmosios dešimt minučių. Jeigu viskas padaroma tinkamai ir laiku, nudegimas bus lengvesnis.
Vasaros įkarštyje atvyksta į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių ir vaikų, pernelyg nudegusių saulėje, patyrusių saulės ar šilumos smūgį. Dėl šių sutrikimų gali pasireikšti įvairūs simptomai, dažniausiai vėmimas, silpnumas. Norint to išvengti gydytojas pataria uždengti vaiko galvytę, duoti pakankamai gerti vandens ir nebūti lauke tuo metu, kai saulė kaitriausia – per pietus, pagrindinį jos piką.
Kiekvieną vasarą atvyksta į skyrių keletas vaikų, nukentėjusių tėveliams pjaunant veją. Šios traumos būna ypač skausmingos. Taip nutinka, kai maži vaikai, tyrinėdami aplinką, atranda žoliapjoves ir nežino, kad tai yra aštrus ir pavojingas įrenginys. Veikiant žoliapjovei įkišamos rankos ar pėdos, ir patiriami labai sunkūs sužalojimai. Medikas pataria stengtis nepalikinėti veikiančių žoliapjovių, o dirbant visada vienu akies krašteliu stebėti, kur yra vaikai, kad netikėtai nepapultų po žoliapjove, ir išvengtų ypač skausmingų sužalojimų: kaulų lūžių, galūnių nutraukimų, amputacijos.
Trauma ir tėvų aplaidumas – greta
Medikas pastebi, kad vaikų traumos dažnai įvyksta ne tiek dėl tėvų nepriežiūros, kiek dėl paprasto aplaidumo, nežinojimo ar net galvojimo, kad mano vaikui taip nenutiks. Bet kad tikrai pavyktų išvengti traumų, patariama laikytis tikslių rekomendacijų, ypač naudojantis paspirtukais arba batutais. Visos rekomendacijos yra viešos ir visiems prieinamos. Dažniausiai tėvams tereikia žinoti, kad vaikui reikia ne tik paspirtuko, bet ir šalmo, kad neleisti šokinėti ant batuto daugiau nei vienam vaikui, kad važiuojant su riedlente turėti reikiamas apsaugas. Tada kritimai nebūtų tokie skausmingi ir nereiktų gulėti ligoninėje ir gydytis visą vasarą.
Gal galėtų ir patys vaikai apsisaugoti nuo traumų? „Aš dažniausiai vaikams patariu pasitikėti savo tėvais, nes tėvai geriausiai žino, kaip apsaugoti vaiką nuo traumų“, – pataria vaikams gydytojas B. Jonuška ir primena, kad labai svarbu nebijoti šalmų, kitų apsaugos priemonių. Nors vaikai negailestingi, ir gali išjuokti draugą, dėvintį šalmą, pavadinti „mamyčiuku“, o tokiu niekas būti nenori. Apsauga tikrai gėdos nedaro, reikia apsisaugoti ir sukurti sau kuo geresnę vasarą. Ypatingai vasaros pradžioje labai liūdna matyti vaikus, atvystančius dėl traumų, nes jiems visa vasara gali būna sugadinta. Lūžus kaului gali tekti iškęsti operaciją, porą savaičių praleisti ligoninėje, o dar ir laikas gipse. Geriau pasitikėti tėvais, naudoti apsaugas, laikytis rekomendacijų ir vasarą praleisti linksmai, įdomiai ir turiningai.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
www.siauliuligonine.lt
