Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos laikais, kai didelė dalis komunikacijos persikelia į virtualią erdvę, neretai nuomonę apie žmogų susidarome tik iš jo viešų pasisakymų ar žiniasklaidos. Vis dėlto, net kai norime išlikti objektyvūs, retkarčiais vieną ar kitą viešą asmens pasisakymą ar mums kažkur nugirstą poelgį pradedame vertinti ir per emocijų prizmę (ypač tais atvejais, kai to asmens nuomonė, įsitikinimai ar vertybės ne iki galo sutampa su mūsų). Taigi, išlikti visiškai objektyviam, susidarinėjant nuomonę apie asmenį, kartais gali būti sudėtinga. Išsakyti savo nuomonę viešai (socialinėse medijose ar žiniasklaidoje) tikrai galite, bet visada reiktų įvertinti ar savo nuomonės išsakymu viešai nesiekiama kito asmens sumenkinti ir įžeisti, ir ar Jūsų nuomonė atspindi realią faktinę tikrovę.
Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyresnysis teisininkas Žygimantas Klizas sako, kad neobjektyvūs ir faktinę tikrovę iškreipiantys pasisakymai gali būti pripažinti žeminančiais asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją (jei kalbame apie juridinį asmenį), dėl ko nukentėjęs asmuo turi teisę ginti savo pažeistas neturtines teises kreipdamasis į teismą ir reikšdamas reikalavimą dėl tokios nuomonės paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika gali būti ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.
Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo.
Reikia suprasti, kad bylose dėl nepagrįstos nuomonės paskleidimo, pagal teismų praktiką, įrodinėti savo teisumą turi tas asmuo, kuris išsakė tą galimai nepagrįstą nuomonę. Taigi šioje situacijoje yra taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir nuomonės išsakymu kaltinamas asmuo turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti asmens ar kitaip jam pakenkti.
Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius.
Taigi, siekiant nustatyti, ar nuomonę išreiškusio asmens paskleista nuomonė pažeidė kito asmens neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant asmens, nesiekiant jam pakenkti, jo žeminti ir menkinti.
Būtent kai paskleidžiama aukščiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia Civiliniame kodekse įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei Civilinio kodekso nuostatos pažeidimą, kur draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Silvija Smolskaitė
Komunikacijos specialistė
AVOCAD, Advokatų profesinė bendrija
