0.6 C
Kėdainiai
2022 / 12 / 09

Savo upes mes esame pakeitę neatpažįstamai: ar dar galime atitaisyti žalą?

Ar jau skaitėte?

Upių tinklą galima palyginti su žmogaus kraujo apytaka – užsikimšus kraujagyslei, medžiagos nebegali cirkuliuoti. Šiuo metu Lietuvos upių kraujotaką blokuoja mažiausiai 1,5 tūkst. žmogaus sukurtų betoninių „krešulių“. Šios užtvankos daugeliu atvejų yra nenaudingos, nebeteikia naudos nei ekonomikai, nei žmonėms, tačiau toliau blokuoja upes ir žaloja gamtą.

Žmonės upes pakeitė neatpažįstamai

- Reklama -

Šiemet paskelbtame Dartmuto universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad per pastaruosius 40 metų žmonės sugebėjo didžiausias pasaulio upes pakeisti iki šiol neregėtu greičiu ir sukelti precedento neturinčius pokyčius.

„Masinė XX a. vykusi užtvankų statyba 49 % sumažino upių suspenduotų nuosėdų patekimą į vandenynus. Upių nuosėdos – daugiausia smėlis, dumblas ir molis – vaidina svarbų ekologinį vaidmenį, nes jos yra gyvenamoji aplinka žemupyje ir upių žiotyse gyvenantiems organizmams. Jos taip pat svarbios žmonėms, nes aprūpina užliejamus žemės ūkio paskirties dirvožemius maistinėmis medžiagomis“, – teigia tyrimo autoriai.

Anot tyrėjų, upėse esančių nuosėdų kiekį paprastai lemia natūralūs procesai – pavyzdžiui, lietaus kiekis, grunto struktūra ar augmenija. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus veikla sugebėjo užgožti šiuos natūralius procesus.

„Didžiausius pokyčius Lietuvos upių gamtai taip pat padarė žmogus, o daugiausiai žalos pridarė trys veiklos, – teigia dr. Justas Dainys, Gamtos tyrimų centro mokslininkas. Pirma – melioravimas ir upių vagų tiesinimas, kuris praėjusiame amžiuje buvo itin propaguotas, bet laimei, dabar jau mažiau populiarus. Melioraciniai darbai ypač pakeitė mažų upelių kraštovaizdį.“

Antroji veikla – žemės ūkis, dėl kurio į upes patenka labai dideli kiekiai įvairių medžiagų, daugiausiai – azoto ir fosforo. Dėl jų upės ima dumblėti ir vis gausiau apaugti augmenija, stoja vandens tėkmė.

- Reklama -

„Ir trečioji, kuri ypač esmingai pakeičia viską, ką tik galima upėje pakeisti, – tai užtvankos. Paversdami upę tvenkiniu, mes pradedame procesus, dėl kurių pakinta visa ekosistema: augalija, žuvų rūšinė sudėtis, dugne gyvenantys organizmai, visa hidrodinamika ir biologija. Pasikeičia net paukščiai, kurie gyvena toje teritorijoje – daug kas nustemba tai išgirdę, nes nemato tiesioginio priežastinio ryšio“, – pastebi J. Dainys.

Tačiau viskas gamtoje labai glaudžiai susiję. Įprasta kalbėti, kad užtvankos padaro žalą migruojančioms žuvims, iš jų atimdamos kelius į nerštavietes. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad neigiamas jų pasekmes labai tiesiogiai ilgainiui pradeda justi ir patys žmonės – net jeigu jiems aplinkosauga ir gamtos gerovė ne itin rūpi.

Pasekmes galime pajusti kiekvienas

„Kaip tu tiesiogiai pajusi užtvankos daromą žalą, priklauso nuo tavo santykio su vandeniu. Jeigu esi žvejys, iš pradžių gali net apsidžiaugti – štai, sukurtame tvenkinyje atsiranda naujų iki šiol nebuvusių žuvų. Žmogus gaudo sau karpines žuvis ir nepagalvoja, kad visų pirma, joms čia ne vieta, ir antra – galbūt jis galėjo laisvai tekančioje upėje gaudyti upėtakius, o ne karosus dabar esančiame tvenkinyje“, – sako J. Dainys.

Didelė dalis užtvankų Lietuvoje tarnauja rekreaciniais tikslais – sukurti tvenkiniai, kuriuose galima maudytis, prie jų poilsiauti. Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad toks malonumas turi galiojimo laiką.

- Reklama -

„Švarūs ir prižiūrėti sukurti tvenkiniai yra greičiau išimtis, o ne taisyklė Lietuvoje. Didelė dalis jų metams bėgant tampa neprižiūrimi, nes šis darbas reikalauja ir daug laiko, ir pinigų. Kas nutinka? Vandens telkinys pradeda dumblėti, apaugti makrofitais – gausia augalija – tiek pakrantėje, tiek vandenyje. Vietoj švarios ir gražios tekančios upės vietos bendruomenė gauna dumbliną balą, kurioje jau nebegalima maudytis, o jeigu galima – tai būna jau nebemalonu“.

Galiausiai, pasekmes pajusti netrunka ir tie, kurie nei žvejoja, nei maudosi tvenkinyje, mat keičiasi visas kraštovaizdis. Upę užtvenkus ir pakėlus vandens lygį, teritorijos aplink užtvanką būna užmirksta, ima pelkėti, o augalija – keistis. Vietoj buvusių krūmų ir medžių įsivyrauja šlapiamėgiai, kurie krašto vaizdą labai akivaizdžiai pakeičia.

Naudos nemato jokios

Praėjusiame amžiuje nebuvo įprasta galvoti apie ekologiją ir žmogaus veiklos įtaką gamtai, todėl užtvankos buvo statomos žiūrint tik į ekonominę ir sociokultūrinę prasmę. Dabar žinome, kad jų įrengimas ant upės turi daugybę neigiamų padarinių, tad J. Dainiui sunku sugalvoti, kokią naudą užtvankos vis dar gali duoti.

„Skandinavijos šalyse jos generuoja pakankamai didelius elektros energijos kiekius. Užsitvenkę vieną fjordą, skandinavai vandenį pasikelia daug metrų į viršų, ir labai daug jėgos turėdamas krentantis vanduo generuoja daug energijos. Lietuvoje absoliučiai visos upės yra lygumų, o tai reiškia, kad jos neturi jokios reikšmingesnės kinetinės energijos. Jų generuojamas elektros kiekis yra apgailėtinai mažas palyginus su tuo, kokia žala yra daroma gamtai“, – įsitikinęs mokslininkas.

„Kitas argumentas – užtvankos statomos kaip priemonė reguliuoti vandens lygį, tai aktualu apsisaugant nuo potvynių. Tačiau aš nė vienos tokios užtvankos Lietuvoje nežinau. Pas mus tokių potvynių, kuriems reguliuoti reikia užtvankų, arba užtvankų, kurios galėtų reguliuoti potvynio vandens lygį, iš principo nėra. Užtvankų rezervuarai pas mus nėra dideli, jie prisipildytų per gana trumpą laiką ir savo funkcijos neatliktų“, – aiškina Gamtos tyrimų centro ekspertas.

Neseniai lankęsis Čekijoje, J. Dainys ten su kolegomis iš kitų šalių diskutavo apie užtvankų prasmę ir išgirdo svarių čekų įvardytų priežasčių dėl jų naudos. Pavyzdžiui, visoje Čekijoje yra vos 6 natūralūs ežerai, o ir šie – kalnuose, tad be užtvankų šalyje iš esmės visi vandens telkiniai būtų tik upės. Dar svarbesnė priežastis – užtvankos Čekijoje yra gyvybiškai būtinos geriamojo vandens saugyklos.

Tuo tarpu Lietuvoje, mokslininkas pastebi, turime ir gausų kiekį ežerų, ir geriamojo vandens kaupimo funkcija užtvankose mums yra neaktuali – mes naudojame požeminius gręžinius ir problemų su geriamo vandens trūkumu neturime.

Skeptiškai jis vertina ir rekreacinę užtvankų prasmę – pasak J. Dainio, skonio reikalas, ar žmonės nori ilgainiui apdumblėjančio ir blogą kvapą skleisti pradedančio tvenkinio, ar švaraus tekančio vandens.

Lietuvoje populiarėjant industriniam turizmui, užtvankos kartais pavadinamos ir kultūros paveldo pavyzdžiais, tačiau šiuo klausimu J. Dainys kategoriškas – kad būtų tokiomis vadinamos, jos iš tiesų turėtų būti paveldas.

„Prisiminkime, kokia diskusija buvo kilusi Belmonto užtvankos atveju. Ji iš tiesų kažkada buvo paveldo objektas – tačiau tada, kai užtvanka buvo medinė. Vėliau tas paveldas buvo permontuotas betoniniais blokais, ir jiems išgriuvus, vėl buvo pradėta kalbėti apie neva tebeesančią istorinę, kultūrinę vertę. Bet juk jos nebeliko tada, kai buvo sumontuoti betoniniai blokai“, – sako mokslininkas.

„Toji užtvanka – toks pats kultūros paveldas, koks būtų nugriovus Gedimino pilį ir pastačius vietoj jos stiklinę. Ar galėtumėm sakyti, kad čia – mūsų paveldas? Viskas tvarkoje, jeigu objektas yra iš tiesų prasmingas paveldo prasme, tačiau dauguma užtvankų neturi visiškai jokios vertės šiuo klausimu“, – teigia J. Dainys.

Ar reikia griauti visas?

Tad kokia išeitis – visas užtvankas Lietuvoje nugriauti? 2020 m. pirmoji jau griuvo – buvo pašalintas Bražuolės upę užtvenkęs statinys, trukdęs natūraliam vandens gyvūnijos ir augalijos gyvavimui.

Idealiame pasaulyje, pasak J. Dainio, turėtų griūti ir visos kitos, tačiau jis pripažįsta, kad tai – utopija.

„Svarbu dabar nesustoti ir palengva atlaisvinti kuo daugiau upių ar jų ruožų. Yra nemažai užtvankų, kurios stovi tik todėl, kad buvo kažkada pastatytos, ir neatlieka jokios funkcijos, yra niekam nereikalingos, apleistos ir net avarinės būklės. Dėl jų net nekiltų daug aistrų – tad pradėkime nuo tokių šalinimo“, – siūlo mokslininkas.

Pasak jo, būtina atlikti analizę, kurias užtvankas būtina neatidėliojant griauti, kurias – su laiko perspektyva, nedarant to išdegusiomis akimis. Prie tų, kurias būtų nuspręsta palikti, reikėtų bent jau įrengti žuvitakius, kurie palengvintų migracinius kelius žuvims.

Gamta grįžtų į buvusias vėžes

Ar užtvankomis padarytą žalą dar galima atitaisyti? J. Dainys įsitikinęs – gamta labai smarkiai priešinasi žmogaus veiklai, tad jeigu ją paliekame ramybėje, ji greitai perima iniciatyvą. Galima pažvelgti į Černobylį: ten, kur buvo miestai, dabar jau kone ošia miškai, o namų betoną ardo dygstantys medžiai.

Lygiai taip ir su upėmis – jeigu nugriausime užtvanką, ji ilgainiui atstatys savo ekosistemą daugmaž į tokią, kokia būtų būdinga upei be žmogaus invazijos. Kad tai įvyktų greičiau, galėtume padėti ir mes – žmogaus veikla gamtoje nebūtinai daro tik neigiamą įtaką. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau buvo dirbtinai ištiesinta upės vaga, dabar įrengę vandens srovės nukreiptuvus upei padėtume ją atstatyti greičiau.

„Dabar Vakarų Europoje tokiai pagalbai gamtai skiriami milžiniški pinigai, nes klaidos brangiai kainuoja. Kadaise buvo skiriami daug lėšų upių ištiesinimui. Ištiesinom ir pamatėm, kad tai sukelia daugiau problemų nei duoda naudos. Tad dabar tenka žalą taisyti ir upių, upelių vagas kreivinti. Tai jau vyksta ir Lietuvoje“, – pažymi J. Dainys.

2021 m. Europoje buvo nugriautas rekordinis užtvankų skaičius. Stiprėjant judėjimui išlaisvinti upes, 17-oje Europos šalių buvo panaikintos mažiausiai 239 jų – tarp jų ir Norvegijoje, kur daugiau nei 100 metų Tromsos upėje stovėjusi užtvanka buvo susprogdinta.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje priskaičiuojama daugiau nei 1,5 tūkst. užtvankų, dalis jų – bešeimininkės ir avarinės būklės. Norint atkurti upių vientisumą, šių metų birželio mėnesį buvo priimtas Vandens įstatymo pakeitimas: nuo 2024 metų reikalaujama šalinti funkcijų neturinčias ir neekonomiškas užtvankas.

spot_img

Ginčas dėl sutarties pratęsimo su UAB „Ignitis“ išspręstas vartotojo naudai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi vartotojo ir UAB „Ignitis“ ginčą dėl paslaugų teikimo sutarties, priėmė sprendimą tenkinti vartotojo prašymą taikyti fiksuotą kainą, dėl kurios buvo susitarta. Vartotojas VERT nurodė, kad su UAB „Ignitis“ sudaryta...

Ko Lietuvos gyventojai ieškojo „Google“ 2022 metais?

Tęsdama jau 22 metus trunkančią tradiciją, „Google“ paskelbė pastarųjų metų paieškų internete tendencijas. Lietuvos gyventojų dėmesio centre 2022-aisiais buvo Rusijos karas Ukrainoje, su COVID-19 pandemija susijusios aktualijos, taip pat jie domėjosi krepšiniu, futbolu, rinkosi...

Turtingiems asmenims daugiau VMI priežiūros

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog Didžiųjų mokesčių mokėtojų (DMM) stebėsenos ir konsultavimo departamente įsteigtas padalinys, atsakingas už didelės vertės turtu disponuojančių gyventojų mokestinių prievolių priežiūrą. Planuojama, jog didesnis VMI dėmesys minėtai klientų grupei...

Originalūs receptai Kūčioms: nuo „šprotų pataluose“ iki jais įdarytų saldžiųjų bulvių

Šprotai – daugeliui nuo vaikystės pažįstamas ingredientas, kuriuo gardinami sumuštiniai, neretai jie patiekiami ir ant Kūčių stalo. Vis dėlto, šprotus panaudoti galima kur kas įvairiau nei uždėti ant sviestu pateptos duonos. Šios žuvelės puikiai...

Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių

Nepriklausomai nuo to, ar dirbame biure, ar namuose, į monitorių žiūrime daugiau nei šešias valandas per dieną. „LG Electronics“ aiškina, kokį monitorių pasirinkti, kad jis tiktų ir darbui, ir pramogoms. Kuo didesnis, tuo geriau Su monitoriais...

Švytinti oda per Kalėdas. Vizažistė pataria, kaip paruošti odą šventėms

„Daugelis moterų suskumba rūpintis veido oda švenčių išvakarėse, kai pradeda planuoti, kuo pasipuoš. Tiksliau – tada, kai būna jau vėlu“, – pastebi „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė. Anot jos, norint, kad Kalėdų dieną oda...

Turiningoms moksleivių atostogoms: kaip riboti laiką, praleidžiamą internete?

Artėjant didžiausioms metų šventėms ir moksleivių žiemos atostogoms, tėvai ima planuoti, kaip šias atostogas vaikui išnaudoti turiningai. Daugelis moksleivių turi asmeninius išmaniuosius telefonus, todėl atostogų metu naršydami gali praleisti netgi daugiau laiko nei įprastai....

Švenčių klasika tapę kepiniai – paprastai ir greitai: patarimai, kaip užmaišyti mielinę tešlą

Kūčių klasika tapę kepiniai: pyragėliai su grybais, kopūstais, daržovėmis, saldžios pynės, pyragai – visi šie kepiniai neįsivaizduojami be minkštutės mielinės tešlos. Jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokią tešlą virtuvės naujokams pasigaminti yra gana...

ORAI: Artimiausią parą ciklonas ir toliau barstys kritulius

Gruodžio 8-os naktį debesuota. Krituliai, vakariniuose rajonuose kai kur smarkūs, vyraus sniegas, pajūryje – šlapdriba. Vietomis plikledis, pustys, vakariniuose rajonuose kai kur lijundra, rūkas, šlapio sniego apdraba, galima perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, vakariniame šalies...

Horoskopai gruodžio 8 dienai

AVINASJus galima sveikinti - suradote teisingą kelią. Per palyginti trumpą laiką jums pavyks įgyvendinti savo planus. Tik turėkite kantrybės, ypač kai bus kalbama apie pinigus. JAUTISBūkite atsargus! Jeigu reaguosite pernelyg kategoriškai, galite dar labiau paaštrinti...

Ar nekilnojamo turto mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką?

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias...

Artūrui Orlauskui skirtas įspėjimas už neteisėtą užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) 2022 m. gruodžio 7 d. užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui Artūrui Orlauskui nusprendė taikyti administracinę nuobaudą. LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius nustatė, kad p. Artūras Orlauskas...

Geležinkelio jungtis su Klaipėda įtraukta į transeuropinį transporto tinklą

Europos transporto ministrų (TTE) taryba pirmadienį patvirtino bendrąjį požiūrį dėl Transeuropinio transporto tinklo reglamento, kuriame, be kita ko, įtvirtino ir naujos europinės vėžės geležinkelio linijos iki Klaipėdos plėtrą, įtraukdama šią liniją į atitinkamus transeuropinio...

Sveikiau maitintis švenčių periodu – nesudėtinga

Maisto pramonei mažinant produkcijos kokybės standartus ir didinant gamybos apsukas, skanaus greitojo maisto pasiūla vis didėja. Deja, dažnai būtent toks maistas daro didžiausią žalą žmogaus organizmui. 33 valstybėse surinkti duomenys rodo, kad 4 iš...

Ekspertai paaiškino, į ką reikia atsižvelgti važinėjant elektromobiliu žiemą

Atėjus žiemai ir keičiantis vairavimo sąlygoms, elektromobilių savininkai, kaip ir automobilių, varomų vidaus degimo varikliu, savininkai, turi atsižvelgti į veiksnius, kurie veikia važiavimą ir vairavimą. Įmonės „Moller Auto“, atstovaujančios prekių ženklams „Volkswagen“ ir „Audi“,...

Slidūs takai laužo kaulus. Kam rizika didžiausia ir kaip apsisaugoti?

Atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais. Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau...

Šventinių siuntų siuntimui į Vakarų Europą – paskutinės dienos

Siuntų į užsienį terminams ilgėjant, Lietuvos paštas primena, jog liko vos keletas dienų šventinėms siuntoms išsiųsti į Vakarų Europos šalis. Skaičiuojama, kad į tokias gausias lietuvių diasporas turinčias šalis kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Airija,...

Prasideda eglučių „karai“ Lietuvoje: kaip padaryti įsimintiniausią kadrą?

Po pagrindinės šalies Kalėdų eglės Vilniuje įžiebimo. Prasideda ne tik tradicija tapusios diskusijos, kurio Lietuvos miesto eglė gražiausia, bet ir netruks norinčių prie jų nusifotografuoti. Norint užfiksuoti išskirtinį kadrą pakanka žinoti svarbiausias kalėdinių švieselių...

Gardžios rankų darbo dovanos Kalėdoms: 3 receptai, lengvai pagaminami namuose

Šventiniu laikotarpiu renkant dovanas artimiesiems, norisi juos nustebinti unikalumu ir sukurti kažką savo rankomis. Tam neabejotinai tinka su meile pagamintos valgomos dovanos – įvairiausios uogienės, džemai, marmeladai ar čatniai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“...

5 populiariausi mitai apie skambučių centro darbuotojų kasdienybę

Milžiniškas darbo krūvis praktiškai be jokių pertraukų, ankštas ir triukšmingas biuras, kuriame nėra jokios asmeninės erdvės, ar tik studentams skirtas darbas, neturintis perspektyvų. Tai – tik vos keli mitai, lydintys skambučių centro darbuotojų kasdienybę....

Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus

Šiais laikais daugiausia vartotojų dėmesio susilaukia įrenginiai, kurie skirti ne vienai konkrečiai funkcijai atlikti, tačiau pasitarnauja įvairiose situacijose. Projektorius – vienas iš tokių gaminių, kuris išsiskiria savo universalumu. Ekspertas atskleidė dar negirdėtų būdų, kaip...

Palangos meras Šarūnas Vaitkus: kam iš tikrųjų atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar...

Konkurencijos taryba daro viską, kad iš Palangos ir palangiškių būtų atimtas baseinas. Kam iš tikrųjų atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar privačiam verslui? Būtent taip pavadinome Palangos savivaldybės administracijoje pirmadienį įvykusią spaudos konferenciją ir...
spot_img

Paslaugos

PORTALO SKAITOMIAUSI

spot_img

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS

spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img