Dažnai tolimas keliones siejame su gomurį glostančiais įsimintinais atradimais, tačiau daugybė jų yra ranka pasiekiami. Zyplių dvaro virtuvėje įsikūrusio restorano „Kuchmistrai“ kuchmistras sako, kad norint pažinti naujus skonius, niekur toli važiuoti nereikia – viską galima rasti visai šalia. Jam antrina ir gastronomijos entuziastė Eglė Plančiūnienė.
Atradimai ateina pas tuos, kurie jų ieško
Gastronomijos entuziastė, šakietė Eglė Plančiūnienė pasakoja, kad jos kelias į geresnį maisto pasaulio pažinimą prasidėjo nuo atsitiktinai į rankas paimto žurnalo apie vynus. Pasak jos, vėliau sekė per gimtadienį padovanotas vyno žinynas, o šiandien moteris pasakoja, jog maisto ir gėrimų derinimas, naujų skonių paieškos tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi.
„Aš, kaip ir, beje, daugelis Lietuvoje, už savęs neturiu jokios, absoliučiai jokios maisto vartojimo kultūros istorijos, jokio pagrindo, viskuo domėtis pradėjau nuo nulio, mokytis teko nuo pagrindų. Tad įtraukė, ko gero, pačios smalsumas, pomėgis ragauti, ieškoti įdomesnių skonių, noras suprasti – viskas kartu. Atsimenu, pirmiausia pradėjau skaitinėti „Vyno žurnalą“, nors tada beveik nieko jame nesupratau, tada, kaip gimtadienio dovaną gavau gana rimtą žinyną. Taip pat, pamenu, kaip kažkurioje televizijos laidoje apie vyną pasakodavo Domininkas Velička, vėliau buvo išleista jo knyga – taip ir pradėjau suvokti, kad man įdomus šis gėrimas, kad tai ne šiaip sau „skystis“. Tai ištisas mokslas, menas, potyris ir daug kitų dalykų“, – apie atrastą naują pomėgį pasakoja E. Plančiūnienė.
Patiekalų ir gėrimų dermė
Pasak A. Rakausko, šiuo metu galima aptikti daugybę informacijos apie įvairiausias mitybos filosofijas ar maisto derinimo principus, populiarios dietos nurodančios, kas su kuo dera, tačiau degustuojant, ko gero, didžiausias malonumas – jutiminė patirtis: vaizdas, kvapas, tekstūros, skonis ir net poskonis. Anot jo, suderinti produktus taip, kad jie padėtų vienas kitam atsiskleisti, yra sudėtingas, eksperimentų reikalaujantis procesas.
„Skonių derinimas – menas. Gana daug priklauso nuo aplinkos, nuotaikos ir nusiteikimo, gal net paros ar metų laiko“, – atskleidžia A. Rakauskas.
Panašiomis įžvalgomis bei asmenine patirtimi dalijasi ir E. Plančiūnienė sakydama, kad vynui, išskirtiniam maistui ji skiria savaitgalius, specialias progas, kai gali trumpam stabtelėti nuo kasdienių rūpesčių ir pasimėgauti ypatinga akimirka.
„Vynui ir prie jo derančiam maistui griežtai skiriu tą nekasdienių džiaugsmų lentynėlę. Galiausiai, gerokai daugiau džiugesio teikia išlaukti dalykai – tortų juk irgi nevalgome kasdien. Taigi, ir vynas mūsų namuose laukia savaitgalio, tam skirto laiko arba progos. O tada jau žiūriu, ką prie ko derinsiu: patiekalą prie norimo ragauti gėrimo, o gal atvirkščiai – jei kepsime baltą žuvį, būtinai surasiu ir atkimšiu prie jos derantį vyną. Ir tiksliai žinau, ką rinksiuosi, pavyzdžiui, prie sekmadienio kugelio. Ko tai moko – neskubėti, nusiraminti, pastebėti detales ir mėgautis akimirka“, – su šypsena pasakoja E. Plančiūnienė.
Skonių paieškos – nuo mažens
E. Plančiūnienė tikina, kad vėlesniam skonio lavinimui labai svarbus ir nuo mažens tėvų ugdomas požiūris į maistą: „Jei jie geba ne tik pasisotinti maistu, bet ir mėgautis juo, tą pastebi ir vaikai bei natūraliai imasi smalsiai ragauti naujus patiekalus, taip pažindami pasaulį per visas jusles. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip maistas serviruojamas – vien parinktos įdomesnės stiklinės ar lėkštės gali sukurti ypatingos progos pojūtį.“
Gastronomijos entuziastei antrina ir kuchmistras, kuris sako, kad restorane apsilankiusius tėvus su vaikais dažnai maloniai nustebina tai, kad jų mažieji labai noriai ragauja tokius patiekalus, kaip pastarnokų spurgytės ar dešrelės, mat tėvai kartais nesitiki, kad jų vaikams patiks toks maistas.
„Švieži, natūralūs ingredientai ir paprasti gamybos būdai leidžia išsaugoti tikrus skonius, kurie įtinka net ir tokiems išrankiems valgytojams, kaip vaikai. Svarbiausia leisti jiems ragauti, išmokyti vaikus valgyti neskubant, mėgaujantis maistu ir bendravimu su šeima“, – pasakoja kuchmistras bei tikina, kad restorane netrūksta gastronominių atradimų ir suaugusiems, kurie gali atrasti kažką naujo net ir ragaudami gerai pažįstamus tradicinės lietuviškos virtuvės patiekalus ar gėrimus, tokius kaip gira.
Smalsumas auga ragaujant
Kuchmistras Artūras Rakauskas atskleidžia, kad kiekviena tauta turi savo išskirtinumą, tam tikrus tipiškus produktus ir receptus, savitą valgymo kultūrą – puiku, jei pasitaiko galimybė tai pažinti natūralioje aplinkoje. Visgi, daugybės šalių virtuvių patiekalus ar reikiamus ingredientus nesunkiai galima rasti ir Lietuvoje, tad kartais reikia tik gero recepto ir noro eksperimentuoti.
„Čia, ko gero, svarbiausia, atvirumas, noras ir nusiteikimas drąsiai leistis į gastronominius atradimus ir eksperimentus. Knygos ir filmai puikiai sužadina norą išbandyti kažką naujo. Norint pradėti lavinti gastronominį skonį, pirmiausia reikia perprasti kelias bazines taisykles ir išmokti pagrindus, o tada jau galima nerti į maisto interpretacijas ir pačiam atrasti neišsemiamą skonių pasaulį. Žinoma, paprasčiausia išsirinkti restoraną ar kavinę, kur siūlomas specialius meniu ar degustacijos, ir pasikliauti profesionalais. Taip sužinosite daugiau ir išmoksite skonius derinti patys“, – tikina kuchmistras.
