2020-ieji tapo sudėtingu ir sunkiai nuspėjamu laikotarpiu. Taip pat ir didžiosios metų šventės – šiemet jos persipynusios su nežinomybe, judėjimo ribojimais ir susirūpinimu šeimos narių sveikata. Psichologė psichoterapeutė Irena Masiulienė įspėja, jog šiuo laikotarpiu kaip niekada svarbu tarpusavio palaikymas ir prisitaikymas prie esamų sąlygų, rūpinimasis savo artimu, nors ir per atstumą.
Psichinės įtampos žala
Kaip teigia „Affidea klinika“ psichologė psichoterapeutė I. Masiulienė, stresas, kitaip įvardijamas psichine įtampa – įprastas ir nuolatinis žmogaus palydovas. Tai yra apsauginė organizmo reakcija į gresiantį pavojų, susvyravusią harmoniją ar sutrikusį įprastą gyvenimo būdą, kuri dingsta, kai baigiasi ir pats įvykis su kuriuo susiduria asmuo.
„Stresą patiria visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar gyvenimo įvykių. Nors šis pojūtis turi pradžią ir pabaigą, pastebima, kad gana dažnai pasitaiko, jog trumpalaikis stresas gali tapti ilgalaikiu. Tam įtakos turi sumažėję psichiniai žmogaus resursai, asmenybinis nerimastingumas bei mažesni įgūdžiai konstruktyviai susitvarkyti su stresorių poveikiu“, – aiškina specialistė.
Pasak I. Masiulienės, ilgalaikis stresas daro didelę žalą asmens psichinei sveikatai. Nerimo, įtampos reakcijos perauga į nerimo sutrikimus, nemigą bei depresiją. Ryškiai sumažėja dvasinio komforto lygis, krinta savivertė, pasitikėjimas savimi, atsiranda apatiškumas ir energijos trūkumas.
Verdančių emocijų sūkuryje
Psichologė psichoterapeutė dėmesį atkreipią ir pažymi, jog net 90 proc. visų ligų yra susijusios su jaučiamu stresu, tad šiuo įtemptu laikotarpiu stebėti savo sveikatą ir atkreipti dėmesį į neraminančius simptomus – itin svarbu.
„Stresą galime atpažinti iš fizinių ir psichinių organizmo reakcijų. Kai stresuojame, galime jausti padažnėjusį kvėpavimą, dažnesnį širdies plakimą, padidėjusį prakaitavimą ir net pakilusį kraujospūdį. Dažnai išgyvename nerimą, įtampą, patiriame irzlumą, įniršį bei pyktį. Tai gali būti liūdesys, bejėgiškumas, ryškus jėgų trūkumas, tačiau, kai minimos organizmo reakcijos yra jaučiamos ilgą laiką ir jų intensyvumas tampa pernelyg stiprus, yra svarbu nieko nelaukiant ieškoti pagalbos, kreiptis į specialistus“, – teigia ekspertė.
Anot I. Masiulienės, žmogus, apimtas nevaldomo streso patiria gausybę emocijų. Atpažinti organizmo siunčiamus ženklus ir laiku užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi, gali padėti specialisto konsultacija ir ankstyvoji patologijos diagnostika. Kadangi didžioji dalis jaučiamų simptomų gali būti išsprendžiami arba nuslopinami individualaus pokalbio metu bei vartojant gydytojo paskirtus medicininius preparatus, laiku suteikta pagalba gali net išgelbėti žmogaus gyvybę.
Nešventinės švenčių nuotaikos
Pasak I. Masiulienės, kad ir kokie rūpesčiai ar nerimai aplanko žmones, didžiausiu ir reikšmingiausiu stresoriumi šiuo metu tebelieka COVID-19 pandemija, kuri šiais metais pakoregavo ir didžiausių metų švenčių laukimo nuotaikas. Pastebimas ir išaugęs skambučių į pagalbos linijas kiekis.
„Rekordiniai užsikrėtimų skaičiai, mirtys ir netektys verčia kiekvieną susimąstyti ir pakoreguoti įprastą gyvenimo būdą. Gyvenimo nestabilumai, neapibrėžtumai bei auganti grėsmė susirgti infekcija, stipriai veikia mūsų savijautą, fizinę ir psichinę sveikatą. Sulaukiame ir vis dažnesnių pacientų kreipimųsi dėl prasidėjusių psichikos sutrikimų. Kai kuriems jų atsinaujino arba iki netoleruojamo lygio sustiprėjo ankstesnės baimės ir nerimo problemos“, – pažymi specialistė, pridurdama, jog kiekvienam pacientui šiuo metu, kaip niekad yra svarbus atgalinis ryšys.
Psichologė psichoterapeutė gyventojus ramina, akcentuodama, jog ne visada likus vieniems namuose, reiškia, jog esame vieniši. Nors tiek tamsiojo metų laikotarpio, tiek pandemijos aptemdytas dienas žmonės ir išgyvena sunkiau, yra svarbu tarpusavio palaikymas ir prisitaikymas prie esamų sąlygų: su artimais sielai žmonėmis susisiekiant nuotolinio skambučio pagalba, arba prisimenant senus laikus ir išsiunčiant atvirutes su ranka rašytu palinkėjimu.
