Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir nesunkaus vaiko sveikatos sutrikdymo konstatavo, jog moters kaltė dėl abiejų nusikalstamų veikų įrodyta. Moters sugyventinį dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis išteisino, bet nuteisė už nesunkų vaiko sveikatos sutrikdymą.
Vaiko motina ir jos sugyventinis, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, buvo kaltinami tuo, kad piktnaudžiavo motinos ir tėvo teisėmis ir pareigomis ir dėl to nesunkiai susargdino savo šeimos narį: abu jie per beveik 10 metų laikotarpį, nuo tada, kai vaikui buvo 7 metai, savo namuose, turėdami teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, sistemingai piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydami vaiką, žiauriai su juo elgėsi, t. y. supykę mušdavo ranka, diržu, laidu, rykšte, gumine žarna per įvairias kūno vietas, versdavo ilgą laiką klūpėti ant žirnių, pupelių, kieto pagrindo, klūpėti iškeltomis rankomis, ir kitaip žiauriai smurtaudavo prieš vaiką, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Be to, jie nuolat psichiškai gniuždė vaiką, šiurkščiai su juo bendravo ir ant jo rėkė, nepagrįstai kaltino jį įvairiais prasižengimais, sistemingai žemino, tyčiojosi ir užgauliojo, vadindami nukentėjusįjį necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais, grasindavo jį išvaryti iš namų, neduodavo jam valgyti ir kt.
Apylinkės teismas vaiko motiną ir jos sugyventinį pripažino kaltais ir už abu nusikaltimus paskyrė subendrintas vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidėjo vieneriems metams, įpareigodamas abu nuteistuosius per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusio vaiko ir visą bausmės vykdymo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti. Motinos sugyventiniui paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną programos ciklą. Abu nuteistieji su teismo nuosprendžiu nesutiko, savo kaltės nepripažino ir apygardos teismo prašė juos išteisinti, teigdami, kad byloje nėra jų kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog vaiko motina, sistemingai, beveik dešimt metų kartu su sugyventiniu, piktnaudžiaudama motinos teisėmis, padarė sūnui nesunkų sveikatos sutrikdymą – mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą, dėl to sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas ir adaptacija, vaikui tebėra reikalingas psichologinis gydymas. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų (kreipimųsi į atsakingas institucijas ir pan.) apie motinos atliktus neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma laikytina pakankama inkriminuotas aplinkybes konstatuoti kaip įrodytas. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog natūralu, kad tėvai, ugdydami ir auklėdami savo vaikus, siekdami, kad jie būtų drausmingi, pareigingi, vaikams neklausant, nereaguojant į pastabas, neretai pakelia balsą, tačiau toks elgesys savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistoji (kartu su sugyventiniu) pasirinko visiškai netinkamas vaiko drausminimo priemones, kurios pasireiškė žalingu vaiko psichiniam, fiziniam, dvasiniam ir emociniam vystymuisi fiziniu poveikiu. Motinos priešingas teisei elgesys pasireiškė netinkamu vaiko auklėjimu, ydinga taikomų bausmių sistema, nepakankama priežiūra, dėmesio vaiko poreikiams stoka. Byloje surinkti įrodymai (nepilnamečio nukentėjusiojo ir liudytojų, iš dalies – ir pačių nuteistųjų parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo raštai mokyklos socialinei darbuotojai ir psichologei, mokyklos direktoriaus pranešimas, ekspertizės aktas) patvirtina, kad būtent dėl nevienkartinio abiejų nuteistųjų sistemingo fizinio ir psichologinio smurto, dėl emocinių vaiko poreikių neužtikrinimo sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas ir adaptacija. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti abiejų nuteistųjų kaltę atlikus veiksmus, dėl kurių vaikui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Pasak teismo, nuteistųjų, kaip pateisinimas, akcentuotas itin problemiškas nukentėjusiojo elgesys savaime negali pateisinti naudotų drausminimo priemonių. Nuteistosios (ir nuteistojo) naudotos fizinės bausmės negali būti pateisinamos tuo, kad taip siekta vaiką išmokyti laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, nepiktnaudžiauti alkoholiu, lankyti pamokas, nerūkyti ir pan., kadangi bausmės ne tik sukėlė stiprų fizinį skausmą, bet šių bausmių, apskritai netinkamų auklėjimo priemonių ir nesuderinamo su žmogaus orumu elgesio padarinys nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėta ir tai, kad nukentėjusįjį atskyrus nuo nuteistųjų ir jam patekus į socialiai ir emociškai saugią aplinką, pastebėti teigiami vaiko elgesio ir emocijų pokyčiai gali būti vertinami kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis, jog nustatyti vaiko psichikos sveikatos sutrikimai priežastiniu ryšiu yra susiję su vaiko išgyventais psichotraumuojančiais gyvenimo įvykiais: neadekvačia mamos ir jos sugyventinio priežiūra ir kontrole, netinkamais auklėjimo būdais ir pan.
Teisėjų kolegija, išteisino moters sugyventinį dėl kaltinimų piktnaudžiavus tėvo teisėmis, nes nustatė, kad jis negali būti Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimas tėvo teisėmis) subjektu. Nukentėjusysis turėjo biologinį tėvą, jo valdžia vaikui nebuvo apribota, nuteistasis nebuvo įsivaikinęs berniuko, nebuvo jo oficialiu globėju ar rūpintoju, nebuvo teisėtu nukentėjusiojo atstovu, todėl jis neturėjo tokių teisių ir pareigų vaikui, kaip kad turi jo tėvai ar gali turėti oficialūs globėjai ar kiti teisėti jo atstovai. Atsižvelgta ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaitinamojo nenaudai.
Apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
