Bendrojo ugdymo mokyklose nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. paskelbtos mokinių atostogos, taip pat neveikia darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos. Taigi, mokiniai atostogauja, o mokyklų vadovai ir mokytojai susidūrė su tikru iššūkiu: reikia pasiruošti po atostogų mokyti vaikus nuotoliniu būdu.
Ministerija rekomenduoja
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodė, kad savivaldybės ir kiti mokyklų steigėjai bei mokyklų vadovai iš anksto rengtųsi visuotiniam nuotoliniam mokymui, jei karantinas tęstųsi ir pasibaigus mokinių atostogoms. Ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė rekomendacijas apie nuotolinį mokymą ir elektroninių šaltinių, kuriais gali naudotis mokiniai ir mokytojai, sąvadą. Taip pat parengta ir nuolat pildoma skaitmeninio mokymo bazė (https://www.nsa.smm.lt/nuotolinis) su mokymosi aplinkomis, metodine medžiaga, mokymo priemonėmis ir kita mokykloms svarbia informacija.
Švietimo įstaigų vadovai ir steigėjai įpareigojami užtikrinti, kad nuo kovo 30 d. būtų pasiruošta ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas vykdyti nuotoliniu būdu.
Mokyklos turėjo įsivertinti galimybes ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu, parengti priemonių planą ir susitarti dėl tokio mokymo tvarkos. Mokykloje turėtų būti paskirtas skaitmeninių technologijų administratorius, kuris konsultuotų mokytojus ir mokinius.
Jeigu atsiras vaikų, kurie neturi galimybių iš namų dirbti nuotoliniu būdu, siūloma švietimo įstaigai laikinai suteikti įstaigos kompiuterį, planšetę ar telefoną. Taip pat su savivaldybės ar kito steigėjo pagalba galima išsinuomoti ar nupirkti reikiamą įrangą, pasirūpinti internetiniu ryšiu.
Mokytojai ir mokiniai nuotolinio mokymo metu turi turėti galimybę prisijungti prie nuotolinio mokymosi aplinkos iš namų. Mokymo medžiaga gali būti popierinė (pvz., mokinių turimi vadovėliai, pratybų sąsiuviniai), tačiau užduotys turėtų būti pateiktos skaitmeninėse aplinkose su nuorodomis (pvz., „Google“ dokumentai).
Ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų tėvams mokyklos elektroniniu būdu gali pateikti užduotėles, atitinkančias vaikų amžių (piešimas, karpymas, raidelių apvedimai, dainelių dainavimas, fizinis ugdymas ir kt.), žaidimų aprašymus, patarimus, kaip organizuoti vaikų ugdymą namuose. Pavyzdžiui, mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, gali parengti 15–20 minučių tematinius vaizdo filmus pagal įstaigos ugdymo programą su tam tikromis užduotimis, atitinkančiomis vaikų amžių. Vaizdo filmukai gali būti skelbiami švietimo įstaigos interneto svetainėje ar tam tikroje įstaigos pasirinktoje elektroninėje platformoje. Atliktų užduočių nuotraukas tėvai gali įkelti į nurodytą el. paštą ar kitą programą, kad mokytojas matytų rezultatus. Tam tikras temas sutartu laiku visos grupėms vaikams galima organizuoti per „Skype“, „Messenger“, „Viber“, „Google“ ir kt.: pasakoti istorijas, nagrinėti pasaulio žemėlapį ar pan.
Rekomenduojama organizuoti vaizdo konferencijas konsultacijoms teikti, pamokoms organizuoti ir kt., pakviesti mokytojus naudotis vaizdo paskaitų kambariais ir, vedant pamokas nuotoliniu būdu, įrašyti jas ir tokiu būdu pradėti kurti turinį jau dabar, papildant jį įvairiais skaitmeniniais ištekliais.
Mokymuisi nuotoliniu būdu gali būti naudojami įvairūs internetiniai šaltiniai, elektroniniai vadovėliai, garso ir vaizdo medžiaga, užduočių paketai, virtualūs bandymai ir kt.
Nuotoliniu būdu gali būti teikiamos ir individualios švietimo pagalbos specialistų konsultacijos, pvz., logopedo.
Švietimo įstaigos gali pasinaudoti mokymo nuotoliniu būdu patirtimi, sukaupta per gripo epidemijas ar kitais panašiais atvejais. Ministerija, pagelbėdama mokykloms, pasitelkė nuotolinį mokymą vykdančias institucijas, galinčias teikti prieigą ir metodinę pagalbą dirbant su įvairiomis skaitmeninėmis ugdymo platformomis ar kitais skaitmeniniais ištekliais.
Informacinis puslapis mokyklomshttps://www.nsa.smm.lt/nuotolinis.
Mokyklos renkasi vieną iš 3 variantų
Mokyklos, norinčios pradėti nuotolinį mokymą, turėtų priimti sprendimus dėl mokymosi aplinkos naudojimo. Tam jos turėjo įsivertinti esamas galimybes (patirtis, kompetencijas, finansines galimybes), aptarti pasirinkimą su bendruomene. Svarbu mokykloje sutarti dėl vienos aplinkos, nekurti įvairovės.
Trys variantai
Minimalus, kai nuotoliniam darbui naudojamos mokinių ir mokytojų jau turimos ryšio priemonės: el. paštas ir kitos (pvz., „Mesenger“, „Skype“ ir pan.). Šį sprendimą galėjo rinktis mokyklos, kuriose nėra IT specialistų, mokytojai neturi IKT priemonių taikymo patirties. Vidutinis, kai mokykla greta minimalaus varianto panaudoja ir savo turimą el. dienyną, visi mokytojai kartu atrenka savo naudojamas ar žinomas priemones, kaip organizuoti apklausas, kurti ugdymo turinį ir pan. Maksimalus, kai naudojama pasirinkta viena iš pasirinktų virtualių mokymosi aplinkų (MOODLE, EDMODO, BITDEGREE, „GOOGLE for education“, „MICROSOF OFFICE for education“), dažnu atveju su el. dienynu.
Aplinkos neapima turinio, jį parenka ir į aplinkas kelia mokytojas. Galima naudoti nuorodas į įvairias platformas („EDUKA klasė“, „EMA pamokos“, vaizdo pamokos, LRT mediateka ir pan.) ar kelti savo dokumentus (vaizdo įrašus, tekstus, skaidres), kurti užduotis.
Renkantis skaitmenines aplinkas, svarbu atsižvelgti į tas platformas, kurios leidžia kokybiškai perteikti bei įsisavinti ugdymo turinį, pritaikyti jį individualiai pagal kiekvieno gebėjimus.
Dauguma Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų rinkosi vidutinį variantą.
Susiduriama su kliūtimis
Didžiausia bėda yra ta, kad ne visi mokiniai turi namuose kompiuterius ir interneto prieigą
Anot Švietimo skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus, iš 5000 mūsų savivaldybės mokinių kompiuterių neturi 131 mokinys. Apie pusė kompiuterių jiems gali suteikti mokyklos. Numatyta, kad 75 nešiojamuosius kompiuterius, planšetes, telefonus ar kitą įranga skirs mokyklos. Taip pat reikia pasirūpinti, kad 106 mokiniai turėtų internetinį ryšį.
„Tikimės, kad visos mokyklos laikinai išduos savo mokyklos planšetes, kompiuterius (kol bus gauta iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Internetinį ryšį (modemus) tvarko mokyklos, išlaidos bus kompensuotos iš savivaldybės“, ‒ sako J. Lukoševičius.
Kaip veiks sistemos, išaiškės jau pirmadienį, kai prie jų prisijungs mokiniai. Baiminamasi, kad sistemos gali strigti dėl apkrovos. Šiuo metu mokytojai intensyviai ruošiasi: kuria ir kelia į platformas užduotis, patys mokosi seminaruose nuotoliniu būdu ir pan. Mokytojai, niekada neturėjo tokios praktikos, šiandien yra priversti suktis iš padėties per rekordiškai trumpą laiką. Nors optimizmo, kiek girdėta, yra daug, bet ir nerimo tarp mokytojų nemažai. Dalis mokytojų bijo žengti į jiems mažai pažįstamą skaitmeninį pasaulį. Ypač neramu tiems, kurie rečiau naudojasi kompiuteriu.
Akademinis bendravimas virtualioje erdvėje daug kam bus nauja patirtis, kuri iš tikro bus vertinga ateityje – studijuojant aukštosiose mokyklose, dirbant globaliame pasaulyje. Tiek pedagogams, tiek ir moksleiviams adaptacijos laikas bus intensyvus, jo metu, ko gero, nebus išvengta ir klaidų.
Svarbu, kad ir mokyklų vadovai, ir mokytojai, ir tėvai, ir mokiniai, kurie jau yra įvaldę nuotolinio mokymo metodiką bei sistemą, tarpusavyje keistųsi informacija, padėtų tiems, kurie dar tik mokosi.
Reiktų neužmiršti ir tokio dalyko: socialinės šeimos situacijos. Mat kai kurias mokytojo funkcijas ‒ vaiko saugumo užtikrinimas, mokymosi motyvacija, dienos ritmo, darbotvarkės nustatymas ‒ perims tėvai. Mokykla turės susižinoti, kokia šeimos situacija, ir bandyti padėti. Taigi nemažas iššūkis lauks ir tėvelių.
Kėdainių rajono savivaldybės informacija
