Sulūžusi, nepataisoma elektrinė vaflinė, plaukų džiovintuvas, elektrinė barzdaskutė, elektroninis žaislas turi daug plastikinių detalių. Iš išorės jie atrodo plastikiniai arba iš dalies plastikiniai. Dėl to ne vienas net nesusimąstęs šių daiktų atliekas meta į rūšiuotų atliekų konteinerius, ant kurių pamato žodį „plastikas“, nors iš tiesų tokie konteineriai skirti ne plastikui apskritai, bet plastiko pakuotėms. Tuo tarpu elektronikos atliekos yra visiškai atskira atliekų rūšis, kuriai skirti specialūs konteineriai. Žinovai paaiškino, kas nutinka, kai elektronikos atliekos patenka į plastiko pakuotėms skirtus konteinerius.
Elektronikos ir baterijų atliekas – tik į joms skirtus konteinerius
„Elektronikos ir baterijų atliekos – specifinė atliekų rūšis, kuri pastaruoju metu vertinama kaip viena didžiausių aktualijų. Skaitmenizacijos, robotizacijos ir išmaniųjų technologijų amžiuje elektronikos atliekos iš visų atliekų auga sparčiausiai. Dėl to ne tik Europos Sąjungoje, bet ir kitose pasaulio šalyse rūpinamasi, kaip saugiai jas surinkti, kad galėtume perdirbti, išgaunant kuo daugiau naudingų medžiagų bei užkertant kelią aplinkos taršai“, – atkreipia dėmesį Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Pasak jos, EPA Lietuvoje elektronikos atliekų surinkimą organizuoja jau daugiau kaip 10 metų, šalyje yra sukurtas patogus surinkimo tinklas. Smulkiosios elektronikos ir baterijų atliekoms skirtus konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kitose įstaigose. Tuo tarpu stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda surenka iš gyventojų namų – išneša ir išveža nemokamai. Tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje – čia galima rasti elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.
„Daug kam, žinoma, būtų patogu, kad saugiai įrengtas elektronikos atliekų konteineris stovėtų šalia kitų rūšiavimo konteinerių. Vis dėlto puikiai žinome, kad jau dabar trūksta vietos rūšiavimo konteineriams kiemuose ar prie gatvių, tad tikrai mažai kam patiktų, kad kas nors būtų daroma žaliųjų zonų, vaikų žaidimo aikštelių ar automobilių parkingo vietų sąskaita. Todėl kol kas gyventojams tiesiog reikėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir naudotis esamu elektronikos atliekų surinkimo tinklu“, – kviečia L. Jurevičienė.
EPA atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad į plastiko ar metalo pakuotėms skirtus konteinerius išmetamos elektronikos atliekos apsunkina kitų atliekų tvarkytojų darbą ir mažina plastiko ir metalo pakuočių atliekų perdirbimo efektyvumą.
Užteršiamos perdirbamos atliekos
„Elektronikos prietaisų ir baterijų atliekos yra kenksmingos atliekos, o elektronikos prietaisai ir elektroniniai žaislai dažniausiai gaminami iš skirtingų plastiko rūšių ir juos yra sudėtinga perdirbti. Jeigu tokios atliekos patenka į pakuočių konteinerius, tai jos, kaip ir kitos neteisingai surūšiuotos atliekos, tiesiog užteršia rūšiuojamąjį srautą. Nors bet kurios iš gyventojų surenkamos surūšiuotos atliekos yra dar kartą perrūšiuojamos rūšiavimo centruose, tai yra papildomas darbas, taisant gyventojų padarytas klaidas“, – aiškina Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Pasak jos, paprasčiausia taisyklė prieš metant kurią nors atlieką į rūšiavimui skirtus konteinerius yra pagalvoti, ar tai yra pakuotė, kurią galima perdirbti, ar tai – koks nors nebeveikiantis daiktas, ar tarši, kenksminga atlieka, kuria reikia pasirūpinti kitaip.
„Mūsų organizacija kasmet atlieka įmonių, teikiančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas visoje Lietuvoje, kontrolinius patikrinimus. Rezultatai rodo, kad individualaus naudojimo plastikinėms ir popierinėms pakuotėms skirtuose konteineriuose dar apie 30–35 proc. atliekų sudaro įvairios mišrios komunalinės atliekos: drabužiai, avalynė, maisto ir higienos priemonės, taip pat įvairios elektronikos ir baterijų atliekos, kurių vieta nėra pakuočių atliekų konteineriai“, – pastebi D. Ramanauskaitė.
Metame ne į tą konteinerį – skriaudžiame save ir planetą
EPA projektų vadovė L. Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad į plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteinerius pakliuvusios elektronikos ar baterijų atliekos patenka į joms netinkamas sąlygas. Dėl to ne tik sukelia gaisro ar sprogimo pavojus, bet ir gali chemiškai užteršti perdirbimui tinkamas atliekas. Galiausiai visų atliekų neefektyvus tvarkymo procesas atsiliepia ir produktų kainoms.
„Kad ir kaip vargintų ar neatrodytų prasminga rūšiuoti, tas, kuris įsigyja daiktus, turėtų jaustis atsakingas už jų kelią iki tinkamų surinkimo vietų. Juk visiems mums rūpi, kad gyventume švarioje, sveikoje aplinkoje, kvėpuotume švariu oru, kad kuo daugiau atliekų būtų efektyviai perdirbama, o iš jų išgautos medžiagos grąžinamos naujiems daiktams gaminti. Veiksmingas žiedinės ekonomikos procesas padeda stabdyti klimato kaitą bei tausoti žemės ir energijos išteklius. Tad atsakinga elgsena rūšiuojant bet kokios rūšies atliekas yra neabejotinai prasminga veikla“, – pabrėžia L. Jurevičienė.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
